Pirmos - antros klasės mokinių verbalinės komunikacijos plėtojimas pasitelkiant lietuvių liaudies pasakas.

ANKETA PEDAGOGAMS.

Klaipėdos Valstybinės kolegijos, Verslo fakulteto, Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos III kurso studentė Ingrida Lingienė, atlieka tyrimą, kurio tikslas yra išnagrinėti 1-2 klasių vaikų verbalinės komunikacijos plėtrą pasitelkiant lietuvių liaudies pasakas. Apibendrinti tyrimo rezultatai bus panaudoti pedagoginių studijų baigiamajame darbe: „Pirmos - antros klasės mokinių verbalinės komunikacijos plėtojimas pasitelkiant lietuvių liaudies pasakas“.

Ši apklausa yra visiškai anoniminė, pateikti asmeninių duomenų nereikia. Anketai užpildyti užtruksite iki 10 minučių. Atidžiai perskaitę siūlomus teiginius, pažymėkite arba įrašykite Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą. Nuoširdžiai Jums dėkoju už sugaištą laiką ir pateiktus atsakymus. 

Anketos rezultatai yra prieinami tik anketos autoriui

1. Koks Jūsų pedagoginio darbo stažas?

2. Kaip apibrėžtumėte komunikacinės kompetencijos sąvoką?

3. Kodėl, Jūsų manymu, svarbus komunikacinės kompetencijos ugdymas, ankstyvajame mokykliniame amžiuje? (Galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas).

4. Jūsų nuomone, kas lemia sklandų vaiko kalbos vystymąsi? (Galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas).

5. Kas, Jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką verbalinės komunikacijos ugdymui 1-2 klasės mokiniams?

6. Ar ugdote mokinių verbalinę komunikaciją pasitelkdami pasakas?

7. Kokie metodai, Jūsų nuomone, padeda ugdyti 1-2 klasių mokinių verbalinę komunikaciją? (Galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas).

8. Kokie ugdymo metodai, Jūsų nuomone, padeda lavinti mokinių kalbinius gebėjimus?

9. Kokias lietuvių liaudies pasakas labiausiai mėgsta 1-2 klasių mokiniai? (Galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas).

10. Koks, Jūsų nuomone, metodas yra veiksmingiausias ugdant pirmų – antrų klasių mokinių kalbinius gebėjimus?

11. Jūsų nuomone, ar yra svarbus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas plėtojant verbalinę komunikaciją?

12. Kokie sunkumai kyla ugdant 1-2 klasių mokinių verbalinę komunikaciją?

13. Kaip manote, ar pasakos kūrimo, inscenizavimo metodas yra reikšmingas vaikų ugdyme?

14. Kaip manote, ar lietuvių liaudies pasakos skatina mokinių kūrybiškumą?

15. Jūsų nuomone, ar lietuvių liaudies pasakomis ugdomos šios mokinių asmeninės savybės? (Pasirinkite Jums priimtiniausią atsakymą: visiškai sutinku, sutinku, nežinau, nesutinku, visiškai nesutinku.)

Visiškai nesutinku.
Nesutinku.
Nežinau.
Sutinku.
Visiškai sutinku.
Pasitikėjimą savimi.
Empatiją.
Užsispyrimą.
Atsakomybę.
Sąžiningumą.
Kūrybiškumą.

16. Ar pritariate šiems teiginiams? (Pasirinkite Jums priimtiniausią atsakymą: visiškai sutinku, sutinku, nežinau, nesutinku, visiškai nesutinku.)

Visiškai nesutinku.
Nesutinku.
Nežinau.
Sutinku.
Visiškai sutinku.
Skaitant arba klausantis pasakų, vaikai išmoksta naujų žodžių, sakinio struktūrų ir kalbos modelių, padedančių tobulinti kalbos įgūdžius?
Daugelis pasakų yra susijusios su tam tikra kultūra ar tradicijomis. Skaitydami pasakas, vaikai gali išmokti apie įvairias kultūras, papročius ir istoriją.
Daugelis pasakų turi moralę arba pamoką, kuri padeda vaikams suprasti, kas yra teisinga arba neteisinga, ir skatina gerus elgesio įpročius.
Pasakose visada laimi blogis.
Pasakos gali mokyti vaikus kritiškai mąstyti ir apsvarstyti įvairias situacijas bei veiksmus personažų gyvenime.

17. Pasidalinkite gerąja patirtimi apie verbalinės komunikacijos plėtojimą pasitelkiant lietuvių liaudies pasakas.

18. Kokių rekomendacijų galėtumėte pateikti tėvams, siekiantiems sėkmingai plėtoti vaiko kalbą namuose?